Ar man reikia pas specialistą?

Kad ir kaip gaila, bet kartais vis dar tenka nugirsti tokių atgyvenų kaip "psichas", "nesveikas", "galvoj kažkas negerai". O iš tiesų savo kabinete dar nesulaukiau nei vieno tokio. Norisi pasidžiaugti, kad stereotipus ir baimę vis dažniau keičia atvirumas, smalsumas, leidimas sau kreiptis pagalbos ne tik tada, kai, rodos, viskas jau nebesutvarkoma.

Situacijų, kuomet rekomenduojama apsilankyti pas psichologą/ psichoterapeutą/ psichiatrą, sąrašas galėtų nesibaigti niekada, tačiau pamėginsiu paminėti apibendrintas situacijas, kuomet vertėtų apsvarstyti vizitą.

Jauti itin daug nerimo. Galbūt tiksliai žinai, kas jį sukėlė, o galbūt nė nenutuoki, tačiau nerimas patampa itin dažnai lydinčia būsena. Nusiraminti nebepadeda veiklos, kurios padėdavo iki šiol.

Pastebėjai, jog sunkumai Tavo gyvenime kartojasi. Tokia pati dar vienų skyrybų priežastis, pasikartojančios klaidos darbe. Rodosi, jog jau gali atspėti, kas laukia ateityje.

Nebepavyksta sukontroliuoti savo emocijų. Nuotaikos keičiasi keliskart per dieną, jos lydimos itin stiprių jausmų, sunku suvokti, kas juos sukelia.

Jau kurį laiką jautiesi liūdnas/-a, persekioja prasta nuotaika. Dažniau verki, jautiesi prislėgtas/-a, beviltiškas/-a. Galbūt dingo motyvacija, sunku patirti pasitenkinimą, džiaugsmą.

Trūksta pasitikėjimo savimi. Pastebi, kad dažniausiai savo nuomonę nutyli, o vėliau dėl to kaltini save arba pyksti ant kitų, kad elgiasi ne taip, kaip norėtum. Net ir menkiausi nesutarimai, konfrontacijos kelia baimę.

Patiri sunkumų darbe, universitete, kitoje veikloje. Sunku suderinti norus su atsakomybėmis, darbą su asmeniniu gyvenimu; išsirikiuoti prioritetus.

Pastebimai pakito Tau įprastas gyvenimo būdas, pvz.: sutriko miegas, pasikeitė valgymo įpročiai.

Trūksta kantrybės, susierzini greičiau ir stipriau nei įprastai, pratrūksti iš pykčio.

Žaloji save, turi minčių ar ketinimų nusižudyti.

Dideli įvykiai gyvenime: netektis, krizė, trauma, svarbus pokytis.

Vengi bendravimo su kitais. Nebenori susitikti su draugais, tempi laiką prieš atsakydamas, ar pasirodysi. Bet koks susitikimas su kitais kelia nerimą, nemalonią savijautą.

Santykiuose jautiesi prislėgtas/-a. Neapleidžia mintis, kad kažkas negerai - nebepavyksta susikalbėti, jautiesi nesuprastas/-a, negerbiamas/-a, santykiai nebeaugina, tik liūdina. O gal nori išsiaiškinti, kaip išgirsti ir suprasti kitą asmenį?

Nebedžiugina įprasta veikla, nepavyksta ar nėra noro susirasti naujos. Sunku įžvelgti prasmę, norisi nuo visko atsitraukti ir nieko neveikti.

Faktiškai, rodosi, viskas gerai, turi viską, ko reikia. Bet vis vien nesijauti gerai, laimingai, ramiai.

Kad ir kaip stengiesi, niekaip nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jauti, kad nepateisini Tau iškeltų lūkesčių, nerimauji, kad nuvili kitus.

Susiduri su iššūkiais šeimoje. Sunku nubrėžti ribas, kankina pareigos, gėdos ar kaltės jausmai. Jautiesi prastas šeimos narys (sūnus/ dukra/ mama ar kt.). Galbūt nežinai, kaip pasakyti šeimos nariui, kad jų elgesys Tave skaudina.

Atsirado/ sustiprėjo žalingi įpročiai. Alkoholį vartoji kaip būdą nusiraminti, pasimiršti, ar nutildyti mintis galvoje. Vartoji narkotikus.

Smalsu panagrinėti, kodėl tam tikrose gyvenimo situacijose elgiesi taip ir ne kitaip.